Kodėl nustojau pirkti pigias dovanas ir ko išmokau

Prieš kelerius metus buvau tas žmogus, kuri prieš šventes lėkdavo į prekybos centrą ir griebdavi pirmą pasitaikiusį "gražų" daiktą. Dažniausiai - kažką blizgančio, supakuoto į ryškią dėžutę. Atrodė gerai. Kainavo nedaug. Problema? Po mėnesio niekas nebeprisimindavo, ką dovanojau.

Momentas, kai supratau

Lūžio taškas buvo, kai gavau dovaną nuo savo draugės. Paprastą dalyką - rankų darbo vilnones šlepetes. Ne iš prekybos centro, o iš mažos  parduotuvės. Kai jas išpakavau, pajutau skirtumą: vilna buvo tikra, siūlės - tvirtos, forma - apgalvota, spalva - geltona. Ir svarbiausia - jaučiau, kad kažkas tikrai pagalvojo apie mane :-)

Tas šlepetes dėviu iki šiol. O tų blizgučių iš prekybos centro? Nė vieno nebeturiu.

Ką reiškia "Premium" dovana?

Ne kainą. Ne prabangią pakuotę. Premium dovana - tai kai:

• Ji išlieka. Ne tik fiziškai (nors kokybė svarbu), bet ir atmintyje. Kai po metų žmogus vis dar naudoja tą daiktą ir prisimena tave.
• Ji parodo, kad pagalvojai. Ne „nusipirkau paskutinę minutę", o „žinau, kas tau patiks".
• Ji nekelia klausimų. Nereikia aiškinti, kaip prižiūrėti ar galima grąžinti. Tiesiog aišku.

Rankų darbo ≠ brangiau

Čia įdomiausia dalis. Kai suskaičiuojate:

• Pigi dovana už 15€ → naudojama 2 mėnesius → išmetama → kitais metais perkate vėl = 15€/metus × 3 metai = 45€
• Kokybiška dovana už 45€ → naudojama 3+ metus = 15€/metus
• Matematika paprasta. Bet mes retai taip galvojame, nes matome tik pradinę kainą.

Kas veikia mano gyvenime?

Dovanoju dabar tik tai, ką pati naudočiau. Skamba egoistiškai? Galbūt. Bet veikia.

• Vilnonės šlepetės - kiekvienam, kas skundžiasi šaltomis kojomis. Universalu, praktiška, naudojama kasdien. Ir džiuginanti spalva - geltona.
• Dovanų rinkiniai - kai nežinai tiksliai, ko reikia, bet žinai, kad žmogus vertina kokybę. SPA atmosfera namuose - kas atsisakys?
• Svarbiausia - pakuotė. Kai dovana atrodo gerai iš karto, nereikia man valandą karpyti popierių ir klijuoti kaspinus. Laiko ekonomija = pinigų ekonomija.

Ką išmokau per tuos metus?

Geriau viena kokybiška dovana nei penkios „so so". Geriau vėliau, bet apgalvota. Ir svarbiausia - dovana turi tarnauti žmogui, ne dulkėms rinkti.

Dabar, kai renkuosi dovaną, klausiu savęs: ar pati norėčiau tai gauti? Ar tai bus naudojama po metų? Ar tai parodo, kad man rūpi? Jei atsakymas „taip" - perku. Jei „gal" - ieškau toliau.

P.S.

Tos šlepetės, kurias gavau prieš kelerius metus? Vis dar kaip naujos. Ir kiekvieną kartą, kai juos aviu prisimenu tą draugę. Štai kodėl dovanos svarbu.

Ne dėl blizgučių. Dėl prisiminimų.

Lada :-)

Gal geltonų vilnonių šlepečių?